Keramika
Lipdyti pradėjau anksčiau, nei piešti. Miniatiūros ėmė gimti, kai apsigyvenau labai mažame namelyje ir molio dirbtuvėms nebebuvo vietos. Vis pasvajodavau, kad kada nors vėl sugrįšiu į keramiką, viliojo besiplečiančios technologinės galimybės. Kaip pasakoje – vieną gražią dieną išsipildė ši svajonė su kaupu – lipdau „Midenėje" – ten, kur gali gimti tikro, aukšto degimo šamoto gaminiai. Ir kai tik atsiranda laisvo laiko – lekiu būti laiminga, nes molis – tai medžiaga, kurioje telpa trapumas ir stiprybė, kuri gali būti romantiška ir rūsti, dirbant su kuria reikia būti ir poetu ir inžinieriumi, svajotoju ir architektu. Galų gale, reikia būti chemiku ir tapytoju... Na, žodžiu, tai medžiaga burtininkams, o jei toks nesi, molio gabaliuką laikant delne stebuklus kuriančiu tampi... Toks jau tas molis, neveltui iš jo lipdė dievai.