Pasislėpę stalčiuje

„Na taip, šios akvarelės tikrai kol kas tūno stalčiuje. Dažniausiai tai naujausi darbai ir kol kas dar gal net nebaigti. Nes jei net rėmelis ne riba, tai popieriaus kraštas – tik nuotykio pradžia. Bet kai kurie sukurti kelionėse ir padovanoti tų kelionių metu, o namo su manimi parkeliavo tik jų nuotraukos. Galima būtų sakyti, kad „Pasislėpę stalčiuje“ – tai mano spalvotos akimirkos, kai kurios labai ilgos ir vis dar besitęsiančios, o kitos – atminimai apie aplankytus man mielus ir artimus žmones. Naujausi kūrinėliai, kaip ir aš, laukia tęsinio, jie man vis dar patys gražiausi, nes nežinau kas bus – ar spalvingi rėmai, ar siužeto tęsinys, ar kolekcija... Man labai smalsu“, – pasakoja Sigutė Ach.

Žalia

Žalia

Žalia tyla teliūškuodama neša valtį, pilną sparnų ir svajonių. Nauji krantai jau banguoja pavasariais ir nerimą tenka paleisti lyg žiežirbą, vėjui, lyg paukštį, lyg meilę, lyg skausmą... paleisti.

Kelionė saulėto dangaus glėbyje

Kelionė saulėto dangaus glėbyje

Viduržemio jūros melodija

Viduržemio jūros melodija

Ramybė pasaulio medžio papėdėje

Ramybė pasaulio medžio papėdėje

Jausmus saugantis angelas ir dangaus pilna avelė

Jausmus saugantis angelas ir dangaus pilna avelė

Svajonė apie sparnus

Svajonė apie sparnus

Žalio žalio pavasario vėjo sapnas apie sparnus ir lėkimą lėkimą

Žalio žalio pavasario vėjo sapnas apie sparnus ir lėkimą lėkimą

Tyluma ir ramuma pačiame vasaros viduryje ir užsisvajojęs katinas

Tyluma ir ramuma pačiame vasaros viduryje ir užsisvajojęs katinas

Laiptai į dangų

Laiptai į dangų

Jų yra daugiau

Baltame niekame mažos avys būtų blogai pasijutę. Gal ištirpę. Laimei laiku sugalvojo mėlyną purų dangų. Šiek tiek panašų į avį. Nieko nuostabaus. Kai avys išgalvoja debesis, jie visad panašūs į ėriukus.

Labai charizmatiškas katinėlis

Labai charizmatiškas katinėlis

Mažas šiek tiek nustebęs paukštis

Mažas šiek tiek nustebęs paukštis

Pasivaikščiojimas – su ištirpimu – tekančios saulės žydėjime ir byrančios sėklos...

Pasivaikščiojimas – su ištirpimu – tekančios saulės žydėjime ir byrančios sėklos...

Sparnuoto ryto melodija

Sparnuoto ryto melodija

Kelionė ramybės bangomis su sparnuotų avelių palyda

Kelionė ramybės bangomis su sparnuotų avelių palyda

Tai rytas ateina smilgų viršūnėmis

Tai rytas ateina smilgų viršūnėmis

Ankstaus ryto sapnai, saugomi sparnuotų draugų.

Šokantis saulėlydis

Šokantis saulėlydis

Bus ir vėl tas laikas, kai dangus taps mano jaukiais namais ir jo langai atsivers visiems sielos paukščiams. Tik šokantis saulėlydis žino, kada tas bus...

 

Du šiek tiek neįprastai atrodantys bičiuliai

Du šiek tiek neįprastai atrodantys bičiuliai

Vakaras

Vakaras

Ir vakaras, lyg rūpestinga motina, apkloja vėl mus sutemom šiltom, žieduoti medžiai pasakom pamoja...

 

Arbatos popietė su švelnumo katinėliu.

Arbatos popietė su švelnumo katinėliu.

Saulėta diena

Saulėta diena

Saulėtos dienos sukūryje, kai glėbyje jauki švelnumo avelė.

 

Svajonės, lyg skrybėlės

Svajonės, lyg skrybėlės

Svajonės, lyg skrybėlės, su pavasariais, su vėjais, puošia apkabinę mūsų mintis, glamonėja jausmus...

 

Svajonių valtys

Svajonių valtys

Savo svajonių valtis beplukdant jausmų ir žydėjimų upėmis.

 

Mėlyna

Mėlyna

Mėlyna – o gal tik pradžioje buvo mėlyna, kai šviesa skleidės lyg žvaigždės, žiedynai, vijokliai. Vandens tekėjime gyveno Gyvybė ir ji buvo tai, kas svarbiausia. Iš jos vėliau gimė Pasaulis ir Žodžiai. Tada visa prakalbo. Sučiulbo. Atgijo. Mudu buvome to dalis. Mudu – rytas, per kurį į pasaulį ateis dar viena diena, ištars žodį ir jis nutūps ant rasotos jazminų šakos.

 

Idėja

Idėja

Idėja – lyg paukštis, dažnai galvoju, ar tik mano mintyse ji suka lizdą, traukiodama iš sąmonės kertelių prisiminimus, svajones, jausmus, asociacijas. O gal tuo pačiu spėja apsigyventi dar kur nors – už Vandenynų – ir kas nors dabar kaip ir aš brauko pieštuku popierių, mąstydamas apie keistojo idėjų paukščio atneštus vėjus.
Pažadina norą kurti ir – skrenda, lekia keistasis Gūsis – kur jo namai, kur jis randa ramybę. Gal tai šalis, kur neapkabinami tūkstantmečiai medžiai remia padanges, pilnas dievų ir legendų. Sekdama pakui išgalvotus sparnus prisėdu To Medžio pavėsyje, įmerkiu kojas į tekantį prošal Laiko upelį ir... nelieka laiko, tik teptukas rankoje ir baltas popieriaus lapas margėja margėja...

Šerkšnas

Šerkšnas

Padūmavusiuose šerkšnuose šildo širdį tikėjimas tuo, kas šviesu ir tvaru. Iš ten semiu jėgą matyti grožį, vėl ir vėl nustebti žvelgiant į trapų stiklinį žaisliuką. Svarbūs gyvenimo simboliai – vidinės šventyklos, saugančios savy vaikystę, pilną naivumo, tyro džiaugsmo, stebuklo laukimo. Tuo metu toks neaprėpiamas ir amžinas buvo pasaulis, net vasara – Amžinybė, o sniegas... Pirmas limpantis sniegas buvo ĮVYKIS. Tada – tik vilnonės pirštinės, aplipę ledokšniais, ir kaitra liepsnojantys žandai.
O dabar žvelgiu į Babytę atmenančiais stikliniais žaisliukais papuoštą eglutę Mamos namuos ir, rodos, tuose stiklo burbuluose atsispindi ne tik mano vaikiška nosis, o ir mano Mamos vaikiška nosis... Tokia ŠVENTIŠKA BEGALYBĖ apima ir tai, kas trapu, tampa AMŽINA. Ir TO akivaizdoje į širdį ateina STEBUKLAS...

Saulėta

Saulėta

Karaliauja sutemos už lango. Jos dar stipriau pabrėžia šviesos buvimą. Vis ryškesnės jaukios lempelės arbatinių languos. Pasislėpus saulei pasirodo žibukai, žibintėliai, girliandos ir visa apimanti tamsa pasitraukia, o gal šoka pasipuošusi ir graži. Nusipiešiu saulėto vėjo jausmą, jis švyti vasaros vidudienio kaitra. Ji išvaiko snaudulį ir kviečia skleisti dar vieną sielos žiedlapį. Toje geltonai varvančioje šviesoje užgimsta jėga kurti, būti, judėti ir prašo didesnio akvarelinio popieriaus lapo, drąsesnio potėpio teptuku.

Akimirka

Akimirka

Klūpau prisiminimų upės pakrantėje. Šį kartą nebežvelgiu į ją lyg į knygą, neskaitau, nedalyvauju... tiesiog stebiu srūvančius laiko vandenis ir atiduodu savo prisiminimus, o gal ir nuojautas, kas bus ir ko norėčiau amžinai ošiančiai Buvimo jūrai. Tada tampu laisva ir mane pasiima Gyvenimas – skleidžia sparnus paukščiai, žiedlapius – gėlės. Ši akimirka nėra mano. Aš esu ši akimirka. Tokia gyva gyva ir nesibaigianti akimirka.

Rudens piešinys

Rudens piešinys

Esu rudens piešinio dalis, priklausau laikui, žemei ir geltoniems lapams. Ir rudiems, ypač tiems, kurie šlama. Savo tikėjimą vadinu diena, rytu ir vakaru. Naktis per daug paslaptinga, ji pavadina mane sapnu ir aš prabundu ryte, kai ji jau būna praėjus. Naktis… kiek daug šviesų ir švieselių ji rengiasi, tarsi užburtas traukinys, apšviestas ir nepriklausantis niekam, ji pasigrobia tuos, kas rašo eilėraščius po pusiaunakčio tuščioje kavinukėje su snaudžiančia padavėja. Arba tuos, kas šiąnakt keliaus. Naktis myli keleivius, ji skaito jų mintis, perverčia norų sąrašus, išrinkus keisčiausius, išpildo, per daug nemąstydama, kas bus… et, naktis. Pamerksiu geltoną gėlę lyg lempą, ir ji prisės šalia – didelė ir labai tyli.

Vasaros diena

Vasaros diena

Skiriu šiai vasariškai dienai su palinkėjimu prisirikti pilną glėbį šilumos. Pilnas saujas, visas širdies kerteles užpildančiai stebuklinga, rymančia šviesa. Tai lyg trumpas atokvėpis, kai džiaugsmas ir skrydis sustoja prieš pasileisdami drauge su saule nuo Amžinojo Rato kalniuko - ir vis greityn link žvaigždėto dangaus, kai šilumos, jaukumo, tikėjimo drąsiai ieškosime savy. Va tada - lyg albumą ar seną plokštelę galėsime vėl sugyvinti atminty ir visas visutėlis gyvenimas, net siaučiant pūgai bus nušviestas va tokios stebuklingai šiltos šviesos. Tokiais momentais man atrodo, kad sninga žiedlapiais ar šeivamedžių žiedais...

Keliaujančios saulės angelas

Keliaujančios saulės angelas

Mostelėjimas žydėjimo link

Mostelėjimas žydėjimo link

Apkabinti save

Apkabinti save

Rudeninis duetas

Rudeninis duetas

Karieta

Karieta

Žalias angelas

Žalias angelas

Karalaitės pasivaikščiojimas

Karalaitės pasivaikščiojimas

Kelionė dviems

Kelionė dviems

Kai pavasaris

Kai pavasaris

Karvytė pasaulio fone

Karvytė pasaulio fone

Iš pasakos

Iš pasakos

Besiklausant paukščių vynuogyne

Besiklausant paukščių vynuogyne

Ryškus paukštelis

Ryškus paukštelis

Šviesus šuo

Šviesus šuo

Parke ruduo

Parke ruduo

Skrendančios su svajomis

Skrendančios su svajomis

Kelionė pavasario viduriu

Kelionė pavasario viduriu

Diena, kai svečiuojasi svajonės

Diena, kai svečiuojasi svajonės

Ryto viduryje

Ryto viduryje

Rinkti žodžius

Rinkti žodžius

Labai linksmas šuniukas

Labai linksmas šuniukas

Kol nebuvo šių žavingų baltų batukų, šuniukas buvo kaip šuniukas, violetinis ir tiek...Laimė, jo letenėlės man pasirodė per trumpos ir teko įsigyti dvi poras batelių... Na ir dvi kepurėles, žinoma.

Tylaus ir lėto vakaro vienatvė

Tylaus ir lėto vakaro vienatvė

Violetinis Vakaras, arba Mėlynas...viską apgaubia mėlynių arba alyvų jausmu. Kol tą rašau - dar balandis, kai piešiau gal buvo sausis...bet šis pasaulis tuo ir nuostabus, kad į kvepiantį sutemomis vakarą galima įžengti bet kada...Tad susitikime ant suolelio prie obels... Dangus kaip tik išryškino langus.

Kelionės angelas ir sargas

Kelionės angelas ir sargas

Piešinys, kuriame "atsiranda" tai, ko visai neieškoja, panašus į pasakos "Nueik nežinia kur ir atnešk nežinia ką" išsipildymą. Bepiešiant paukštį, jis pavirsta laivu, o gal dviem paukščiais. Laivu, o gal galera keliauja deivė, o viską stebi akis įgijus Erdvė, o gal Laikas...O gal Violetinė Paslaptis. Nesistengiu sužinoti "kas tai"- dalelė Paslapties man atrodo svarbiausia...

Sapnų laikas

Sapnų laikas

Labai šviesi mūza

Labai šviesi mūza

Su vienaragiu

Su vienaragiu

Gėlėtas šokis

Gėlėtas šokis

Du labai saulėti katinėliai

Du labai saulėti katinėliai

Du debesis pučiantys zuikiai

Du debesis pučiantys zuikiai

Labai didelė laimė

Labai didelė laimė

Boružėlė ir labai šviesi jos nuotaika

Boružėlė ir labai šviesi jos nuotaika

Sapnas apie tiltą per jūrą

Sapnas apie tiltą per jūrą

Kažkur giliai prasideda pavasaris

Kažkur giliai prasideda pavasaris

Pavasario pradžia...lai ji būna galima bet kokį metų mėnesį, tik lai užtenka drąsos ir tvirtybės, švelnumo ir tikėjimo laikyti atvirus delnus Pavasario, Gimimo, Šviesos įsikūnijimui. Kažkur giliai visad yra abejonių tyla, o paviršiuje - naivūs rausvi svajonių vandenys, bet...Šviesa yra visur, tad lai Ji įvyksta.

Sulaukti jausmų

Sulaukti jausmų

Mažas žuvų ir paukščių dievas

Mažas žuvų ir paukščių dievas

Maža fantazija

Maža fantazija

Laiptai aukštyn

Laiptai aukštyn

Delfinukas

Delfinukas

Žuvys man labai panašios į paukščius, o biologai visai ir nenustebtų – paukščiai tai ir yra skraidyt išmokusios žuvys. Išties, tapę personažais, jos lengvai savo pelekus pavertė sparnais ir nuskrido... po vandeniu.

Jausmai ir mintys

Jausmai ir mintys

Malda

Malda

Pasinerti

Pasinerti

Sparnuotos paslaptys

Sparnuotos paslaptys

Dangaus sūpynės

Dangaus sūpynės

Kukli paukštė

Kukli paukštė

Gėlynai

Gėlynai

Dabar, vėl gyvendama gamtos glėby, esu tikra augmenijos adeptė. Nejausdama laiko braidau pievomis, tupiu prie augalėlių, geriu į save jų formas, mokausi būti pievos gėle – gyventi, žydėti, save brandinti, pasėti ir... išnykti, pagarbiai ir nuolankiai leidžiant sužydėti šalia augančiam augalėliui.